Popieþius PRANCIŠKUS

Tikëjimas ir meilë: „Mes turime guldyti gyvybæ uþ brolius“ (1 Jn 3, 16)

Þinia 22-osios Pasaulinës ligoniø dienos proga
(2014 m. vasario 11 d.)

1. Minint 22-àjà Pasaulinæ ligoniø dienà, kurios tema ðiemet yra Tikëjimas ir meilë: „Mes turime guldyti gyvybæ uþ brolius“ (1 Jn 3, 16), kreipiuosi ypaè á ligonius, á visus, kurie jiems padeda ir jais rûpinasi. Mieli ligoniai, Baþnyèia atpaþásta jumyse ypatingu bûdu esantá kenèiantá Kristø. Taip yra: ðalia mûsø kanèios, o veikiau mûsø kanèioje yra Kristaus kanèia; jis su mumis neða kanèios naðtà ir parodo jos prasmæ. Kai Dievo Sûnus pakilo ant kryþiaus, jis sugriovë kanèios vienatvæ ir nuðvietë jos tamsà. Taigi mes atsiduriame prieð Dievo meilës mums slëpiná, teikiantá vilties ir dràsos: vilties, nes Dievo meilës plane netgi skausmo naktis atsiveria Velykø ðviesai; ir dràsos, kuri leidþia mums priimti visus sunkumus drauge su Juo, vienybëje su Juo.

2. Ásikûnijæs Dievo Sûnus nepaðalino ið þmogiðkosios patirties ligos ir kanèios, bet pats jas prisiimdamas perkeitë ir suteikë joms naujà prasmæ: paskutiná þodá taria ne liga ir kanèia, o nauja gyvenimo pilnatvë; liga ir kanèia perkeistos, nes vienybëje su Kristumi jos ið negatyvios patirties gali tapti pozityvia patirtimi. Jëzus yra kelias ir su jo Dvasia mes galime juo sekti. Panaðiai kaip Tëvas atidavë savo Sûnø ið meilës ir Sûnus atidavë save dël tos paèios meilës, taip pat ir mes galime mylëti kitus, kaip Dievas mus pamilo, atiduodami savo gyvybæ uþ brolius. Tikëjimas á Dievà tampa gerumu, tikëjimas á nukryþiuotàjá Kristø tampa stiprybe mylëti iki galo, mylëti netgi prieðus. Autentiðko tikëjimo á Kristø árodymas yra savæs dovanojimas ir meilës artimui skleidimas, ypaè tiems, kurie jos nenusipelno, kenèiantiesiems ir esantiems visuomenës pakraðèiuose.

3. Krikðto ir Sutvirtinimo galia esame paðaukti tapti panaðûs á Kristø, Geràjá Samarietá visiems kenèiantiesiems. „Mes ið to paþinome meilæ, kad jis uþ mus paguldë savo gyvybæ. Ir mes turime guldyti gyvybæ uþ brolius“ (1 Jn 3, 16). Su ðvelnia meile artindamiesi prie tø, kuriems reikia globos, atneðame viltá ir Dievo ðypsenà á pasaulio prieðybes. Kai didþiadvasiðkas atsidavimas kitiems tampa mûsø veikimo stiliumi, mes leidþiame veikti Kristaus Širdþiai, kuri mus suðildo; taip prisidedame prie Dievo Karalystës atëjimo.

4. Idant augtume ðvelnumu, pagarbia ir jautria meile, mes turime nukreipti savo þvilgsná á tikrà krikðèioniðkà pavyzdá. Tai Jëzaus ir mûsø Motina, kuri yra visada dëmesinga Dievo balsui ir savo vaikø poreikiams bei sunkumams. Vedama joje ásikûnijusio dieviðkojo gailestingumo, Marija nebegalvoja apie save ir skubiai leidþiasi kelionën ið Galilëjos á Judëjà norëdama susitikti su savo giminaite Elzbieta ir jai pagelbëti. Ji uþtardama kreipiasi á savo Sûnø Kanos vestuvëse pastebëjusi, jog trûksta vyno. Per visà gyvenimo kelionæ Marija ðirdyje neðioja senelio Simeono þodþius, pranaðavusius apie jos sielà perversiantá kalavijà, ir iðtvermingai stovi Jëzaus kryþiaus papëdëje. Ji þino, kaip eiti ðiuo keliu, todël yra visø ligoniø bei kenèianèiøjø Motina. Galime kreiptis á jà su vaikiðku atsidavimu ir pasitikëjimu, bûdami tikri, kad ji mums padës, mus parems ir neapleis mûsø. Marija yra Nukryþiuotojo ir Prisikëlusiojo Motina: ji stovi ðalia mûsø kryþiø ir lydi mus kelionëje link prisikëlimo ir gyvenimo pilnatvës.

5. Šventasis Jonas, mokinys stovëjæs su Marija po kryþiumi, veda mus prie tikëjimo ir meilës versmiø, á Dievo, kuris „yra meilë“ (1 Jn 4, 8. 16), ðirdá. Jis primena mums, kad negalime mylëti Dievo, jei nemylime savo broliø. Stovintieji po kryþiumi drauge su Marija iðmoksta mylëti taip, kaip Jëzus. Kryþius yra „iðtikimos meilës, kuria Dievas mus myli, tikrumas. Ta meilë tokia didelë, kad áeina á mûsø nuodëmæ ir jà atleidþia, áþengia á mûsø kanèià ir duoda jëgø jà pakelti, áþengia taip pat á mirtá, kad jà nugalëtø ir mus iðgelbëtø. <…> Kristaus kryþius kvieèia, kad mes leistumës uþkreèiami ðios meilës, moko mus þvelgti á kità gailestingai ir ðvelniai, ypaè á kenèiantá ir reikalingà pagalbos“ (Kryþiaus kelias su jaunimu, Rio de Þaneiras, 2013 m. liepos 26 d.).

Patikiu ðià 22-àjà Pasaulinæ ligoniø dienà Marijos uþtarimui, kad ji padëtø ligoniams iðgyventi savo kanèià bendrystëje su Jëzumi Kristumi ir paremtø visus, kurie rûpinasi ligoniais. Visiems ligoniams, visiems sveikatos apsaugos darbuotojams ir jiems padedantiems savanoriams nuoðirdþiai teikiu savo apaðtaliðkàjá palaiminimà.

Ið Vatikano 2013 m. gruodþio 6 d.